Periodontologija

Periodonto ligomis serga daugelis vaikų ir suaugusių žmonių. Besikreipiančių į gydytoją odontologą laiku, t.y. ligos pradžioje, yra nedaug, nes tuomet dantų dažniausiai neskauda. Žmonės nekreipia dėmesio į retkarčiais atsirandantį dantenų paburkimą, kraujavimą valant dantis. Dantenų ir periodonto ligų formų yra gana daug, tačiau žmonės dažniausiai serga gingivitu ir periodontitu.

Gingivitas – tai pati ankstyviausia patologijos stadija, kai uždegiminis procesas lokalizuojasi tik dantenose, o kaulinis audinys apie dantį yra visiškai sveikas. Sergant gingivitu dantenos yra paraudusios, paburkusios, truputį kraujuoja valant dantis, paprastai neskausminga.
Negydant gingivito, liga progresuoja ir išsivysto periodontitas.

Periodontitas, liaudiškai vadinamas paradantoze – uždegiminis procesas, apimantis dantenas, kaulą ir kitas dantį supančias struktūras. Periodontitas formuojasi kai baterijų toksinai ima ardyti audinius, kurie palaiko dantį žandikaulyje. Išsivysčius periodontitui, dantenos tampa ryškiai raudonos, išburkusios, kraujuoja ne tik valant dantis, bet ir valgant, padidėja tarpai tarp dantų, atsiranda blogas kvapas ir skonis burnoje. Išsivysčius periodontitui, dantenos tampa ryškiai raudonos, išburkusios, kraujuoja ne tik valant dantis, bet ir valgant, padidėja tarpai tarp dantų, atsiranda blogas kvapas ir skonis burnoje. Gali atsirasti skausmas, pūliavimas iš dantenų. Dantenos pradeda atsiskirti nuo danties, susidaro periodonto kišenės, kuriose ima kauptis dantų apnašas. Dantys neretai tampa jautrūs dėl apsinuoginusių šaknų. Kai uždegimas stipriai progresuoja, pradeda judėti ir kristi dantys, nes irsta dantį palaikantys raiščiai, kaulas.

Be pagrindinės periodonto ligų priežasties - dantų apnašo - gali būti ir kitų papildomų priežasčių, sukeliančių arba palaikančių šią ligą:
a. Danties anatominiai ypatumai;
b. Kariesas, nekokybiški protezai, plombos, kurios skatina apnašo užsilaikymą, apsunkina jo išvalymą.
c. Dantų susigrūdimas, netaisyklinga danties padėtis;
d. Dantų griežimas ir pastovus stiprus dantų sukandimas;
e. Genetiniai faktoriai – genai turi įtakos individo polinkiui prasidėti ir progresuoti periodonto patologijai;
f. Hormonų pokyčiai ( brendimas, menstruacijos, nėštumas, hormoniniai kontraceptikai, menopauzė) – padaro dantenas gerokai jautresnes apnašo toksinų poveikiui;
g. Mitybos sutrikimai- kai trūksta baltymų, mineralinių medžiagų arba ydingas maistas (saldumynai) sudaro sąlygas greitesniam ligos progresavimui;
h. Rūkymas – rūkantieji serga sunkesnėmis periodonto ligų formomis, gilesnės periodonto kišenės, jie praranda daugiau dantų, blogesnis gydymo rezultatai lyginant su nerūkančiais;
i. Stresas – jis išbalansuoja imuninę sistemą, keičia žmogaus elgseną ir įpročius ( nepakankama burnos higiena, nesubalansuota mityba, rūkymas);
j. Bendras organizmo nusilpimas, ligos, ypač cukrinis diabetas, ŽIV, kraujo ligos – periodonto audiniai tampa mažiau atsparūs infekcijai ir susidaro sąlygos greitesniam ir piktybiškesniam  ligos progresavimui.
k. Nuolat vartojami įvairūs vaistai (kalcio kanalų blokatoriai, epilepsijai gydyti, imunosupresantai) – sukelia dantenų išvešėjimą.

Gydymas

Gydant tiek gingivitą, tiek peiodontitą, būtina pašalinti ligos priežastį- dantų apnašą. Todėl pagrindiniu periodonto ligų gydymu yra laikomas konservatyvus gydymas, kurio metu yra atliekama profesionali burnos higiena.
Jei po konservatyvaus gydymo išlieka gilesnes kaip 6mm periodonto kišenės, dėl galimo periodonto ligos tolimesnio progresavimo, rekomenduojamas periodonto chirurginis gydymas. Tačiau išlikusias gilias periodonto kišenes turintiems pacientams, kurie neišmoksta palaikyti geros burnos higienos ar tam neskiria pakankamai laiko ir yra nemotyvuoti, taikomas tik nuolatinis mechaninis apnašų šalinimas.
Chirurginis periodontito gydymas visada atliekamas tik tada, kai konservatyvus gydymas neduoda norimų rezultatų. Jei yra tolygus kaulo tirpimas, dažniausiai atliekama lopo operacija, kurios metu, pritaikius vietinę nejautrą, atkeliamos dantenos, pašalinami gilieji likę akmenys, uždegiminiai audiniai,  po to dantenų audiniai priglaudžiami prie dantų ir susiuvami.
Periodontinio gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo gydytojo  odontologo pastangų, bet ir nuo paciento kasdieninės dantų valymo kokybės. Mikroorganizmai, esantys minkštajame dantų apnaše turi būti šalinami kasdien naudojant burnos higienos priemones: dantų bei tarpdančių šepetėlius ir kt., t.y. mechaniniu būdu.